skevelda

skevélda sf. (1) Š, NdŽ, Sl, Skp, Sb; Apž1895,1, LL26, Ser žr. skeveldra: Suskaldė malkas stambiom skevéldom Bsg. Fronte jam granatos skevélda kaktą praskėlė Sml. Žuvį kap skuti, tos kur laksto skevéldos, tai striegai Pv. Tik eina skevéldos, lekia: pačioj ugnėj stovėjom Mlt. | prk.: Gal dabartinė tautos muzika yra tik skeveldos didžių kokių senovės kompozicijų LTII108(Sab).